„Krikščionis negali veidmainiauti“, - sakė popiežius Pranciškus antradienio ryto Mišių homilijoje komentuodamas šios dienos Evangeliją, pasakojančią apie fariziejų klastą. Jei apsimeta, kad Jėzui pataikauja ir jį giria, o iš tiesų, klausdami „ar reikia mokėti mokesčius ciesoriui“ bando jam paspęsti pinkles. Mes turime sekti Jėzaus pavyzdžiu, turime būti tiesakalbiai; mūsų kalboje niekada negali būti nei klastos, nei veidmainystės, nei pataikūniško meilikavimo.
„Veidmainystė tai ne Jėzaus kalba. Veidmainystė tai ne krikščionių kalba. Krikščionis negali veidmainiauti; veidmainys – ne krikščionis. Tai turi būti aišku. Jėzus dažnai tuos žmones vadina veidmainiais. Pasižiūrėkime kaip jie elgiasi: veidmainys dažniausiai yra ir pataikūnas, kartais garsiau, kartais tyliau, bet visada girdime apsimestinį meilikavimą“.
Jei kas meilikauja, tikriausiai jo ketinimai nenuoširdūs, sakė Pranciškus. Taip ir šį kartą. Fariziejai pirmiausiai ima apsimestinai girti Jėzų, o paskui jam užduoda klastingą klausimą – „reikia ar nereikia mokėti mokesčius ciesoriui?“
„Veidmainiai. Dviveidžiai. Jėzus tai mato ir aiškiai sako: „Kam spendžiate man pinkles? Atneškite man pažiūrėti denarą.” Šitiems veidmainiams, jų ideologijai, Jėzus priešpastato tikrovės konkretumą. Tikrovė yra tokia, o visa kita yra veidmainystė ir ideologija. Tikrovė yra tokia – parodykite man denarą. Ir rodydamas į tą konkrečią tikrovę, Viešpats sako: atiduokite ciesoriui kas ciesoriaus – nes juk jo atvaizdas yra ant monetos – kas Dievo, atiduokite Dievui“.
Kiek daug žalos veidmainystė daro Bažnyčiai, sakė popiežius. Venkime veidmainiavimo. „Veidmainys gali nužudyti visą bendruomenę. Jis kalba paploninęs liežuvį, o iš tiesų jis brutaliai teisia kitus žmones. Veidmainys yra žudikas. Žinokime: jis visada pradeda meilikaudamas, bet mes neišleiskime iš akių tikrovės. Nesusigundykime pasakomis, žinokime kokia yra tikrovė; nepatikėkime ideologijomis, bet matykime realybę tokią, kokia ji yra. Skeltaliežuvio velnio kalbos tikslas yra sunaikinti mūsų bendruomenę. Prašykime Viešpatį, kad mus saugotų nuo veidmainystės nuodėmės, nuo nugrimuotų blogų ketinimų. Viešpats tesuteikia mums šią malonę: „Viešpatie, kad niekada nebūčiau veidmainys, kad visada sakyčiau tiesą, o kai negaliu tiesos sakyti, kad tylėčiau. Kad niekada, niekada neveidmainiaučiau“. (Vatikano radijas)